Nors kolokacijos tiriamos jau seniai ir susilaukė daug lingvistų dėmesio, vis dėlto skiriasi šio vieno iš pastoviųjų žodžių junginių tipo samprata, apibrėžimai. Neretai lingvistų darbuose išryškėja kolokacijų klasifikavimas į trivialiąsias (motyvuotas) ir arbitraliąsias (nemotyvuotas, dar kitaip vadinamas tikrosiomis, metaforinėmis, kalbinėmis metaforomis ir pan.).
Arbitraliosios kolokacijos, priešingai nei trivialiosios, negali būti atpažįstamos pagal semantinius apribojimus, kurie yra nuspėjami, nes atsiradę dėl žodžiais įvardytos nekalbinės tikrovės. Plg. trivialiąsias kolokacijas graži aplinka, pilkas paltas – jų junglumą lemia tikrovėje besiderinantys dalykai, jų žodžiai jungiasi semantinės dermės principu. Leksiniai apribojimai, kurie laikytini arbitraliųjų kolokacijų junglumo pagrindu, negali būti nuspėti iš anksto, jie neuniversalūs, pvz.: sveika aplinka, pilkas gyvenimas, šilti namai, švaistyti laiką.
Šio projekto tyrimų objektas – arbitraliosios lietuvių kalbos kolokacijos. Jos analizuojamos panaudojant anksčiau vykdytame projekte „Lietuvių kalbos pastoviųjų junginių automatinis atpažinimas (PASTOVU)“ sukauptus resursus (žr. http://mwe.lt/).
Tikslas – ištirti lietuvių kalbos arbitraliąsias kolokacijas ir parengti joms skirtus leksikografinius bei mokomuosius resursus.
Svarbiausi planuojami įgyvendinti projekto rezultatai: parengti metodiką, aprašyti kriterijus, kuriais remiantis galima atrinkti arbitraliąsias kolokacijas; atnaujinti PASTOVU projekte sukurtą duomenų bazę: joje sužymėti arbitraliąsias kolokacijas, pateikti naujų arbitraliųjų kolokacijų; parengti elektroninį arbitraliųjų kolokacijų žodyną; parengti elektroninį mokymui(si) skirtą resursą, apimantį arbitraliųjų kolokacijų mokymosi ir vertimo aspektus.
Projektas vykdomas 2020–2022 m.